- pakalys
- pakalỹs sm. (3b) užpakalis: Jai buvo toks storas pakalỹs Žml. Už tos bobos pãkalio stovia Grdž. Su kuo taũ mušė? – Su šakaliu par pakalį LTR(Vb). Ar kūlę kūlė, ar mynę mynė, ar molę malė, – visa Napalys dirbo netingėdamas, nesirąžydamas, po pusvalandį pakalio nekasydamas Vaižg. ^ Tas jam gero nori – jis jam pãkalį rodo Grž.
Dictionary of the Lithuanian Language.
